Kaip išsirinkti skaitmeninį veidrodinį fotoaparatą

1. Įvadas

Prieš pradėdama dėstyti savo mintis, norėčiau pabrėžti, jog šis straipsnis yra dalinai šališkas. Su mielu noru lauksiu laiškų, padėsiančių papildyti straipsnį ar ištaisyti neteisingai straipsnyje aprašytus faktus, tačiau subjektyvių vertinimų keisti nežadu, nors ir rizikuoju susilaukti (subjektyvios) kritikos iš patyrusių fotografų.

Šį straipsnį sukūriau vardan visų, pasimetusių skaitmeninių veidrodinių fotoaparatų (toliau – DSLR) rinkoje. Dar kartą priminsiu, jog į absoliutų objektyvumą nepretenduoju, tačiau viliuosi, jog padėsiu daugiau sužinoti apie fotoaparatus ir jų gamintojus, o galutinį sprendimą galėsite priimti patys. Vieną iš senesnių šio straipsnio versijų galite rasti žurnalo "FOTO" antrame numeryje.

Na ir galiausiai, keletas postulatų, kuriuos derėtų įsiminti dar prieš pradedant giliau domėtis fotoaparatais:

1. Ne fotoaparatas daro nuotraukas, jas daro fotografas. Todėl kad ir koks nuostabus būtų fotoaparatas, jis tikrai už jus nedarys puikių nuotraukų.

2. Visi DSLR yra geri, nepaisant to, ką sako įvairaus plauko „ekspertai“. Neneigsiu, jie skiriasi, tačiau nepaisant to yra geri. Kodėl ? Žiūrėti pirmą punktą.

3. Nėra geriausio DSLR, nes fotoaparatai, kaip ir fotografų poreikiai, yra skirtingi. Net jei paklosite dešimtis tūkstančių už profesionalų aparatą, į kurį sukištą viskas, ko gali norėti fotografas, visko gali būti, kad ilgai keiksite jo svorį.

4. Neverta investuoti į fotoaparatą, nes tikroji investicija – jo optika (objektyvai). Skaitmeninių fotoaparatų rinka yra pernelyg dinamiška, kad būtų galima džiaugtis aparatu ilgiau nei porą ar kelerius metus.

5. Gera optika sąlygoja gerą nuotraukų kokybę. Uždėkite geriausią optiką ant paprasčiausio fotoaparato ir pamatysite, kad nuotraukų kokybė (kontrastas, spalvos, kontūrų ryškumas) bus geresnė nei uždėjus blogiausią optiką ant pažangiausio fotoaparato.

6. Nebijokite kit'inio objektyvo. Taip, tai yra bene pigiausias ir (pa)prasčiausias gamintojo siūlomas objektyvas, tačiau dažniausiai jo trūkumus gali įžvelgti tik įgudusi akis. Jei specialiai jų neieškosite, objektyvu džiaugsitės pakankamai ilgai.

2. Fotoaparatų gamintojai ir rekomendacijos

Dažnas skaitytojas turbūt retoriškai paklaus – kodėl turėtų rūpėti atskiri fotoaparatų gamintojai, o ne jų modeliai ? Svarbu suprasti tai, jog pirkdami DSLR tampate iš dalies priklausomi nuo vieno konkretaus gamintojo. Apetitas kyla bevalgant, todėl daugeliu atvejų su laiku įsigyto fotoaparato bei jo objektyvo nepakaks – norėsis kitokių objektyvų, papildomų priedų fotoaparatui. Tačiau jei tik tada pradėsite domėtis gamintojo pasiūla ir sužinosite, jog ji yra skurdi arba neprieinama finansiškai, galite skaudžiai nusivilti savo pradiniu pirkiniu. Tad prieš pradedant žvalgytis į konkrečius fotoaparatų modelius, siūlau įdėmiai peržvelgti šį skyrių, kuriame stengiaus glaustai pareiškti SUBJEKTYVIĄ nuomonę apie kiekvieną gamintoją bei pateikti kelias konkrečių fotoaparatų modelių rekomendacijas.

Tai visgi, ką pirkti ? Kadangi net ir visą straipsnį perskaitę (arba patingėję skaityti) kartais yra pasimetę, papildomai pateiksiu keletą trumpų rekomendacijų:

• Taigi, tarkim jūs esate statistinis lietuvis, kuris ieško nesudėtingo naudoti, gera nuotraukų kokybe pasižyminčio veidrodinio fotoaparato šeimos, buities ar kelionių vaizdams įamžinti. Nepriklausomai ar perskaitysite čia, ar parašysite man laišką, o gal ir paskambinsite, aš visada rekomenduosiu Nikon D3300 su 18-105 VR objektyvu. Tai vienas draugiškiausių veidrodinių aparatų pradedantiesiems su itin universaliu (turint omeny kainą) objektyvu ir bene geriausias man žinomas kokybės / kainos variantas. Jei dar pavyks rasti parduotuvėse, kaip pigesnę alternatyvą galite rinktis ir Nikon D3200 su 18-105 VR objektyvu.

• Jei esate entuziastas, t.y. domitės ar tikrai domėsitės fotografija giliau, aš būtinai jums rekomenduosiu ką nors iš Canon firmos. Jei esate pradedantysis - ką nors iš xxxD serijos (pvz. Canon 700D), jei jau šiek tiek pažengęs - Canon 70D. Taip yra todėl, kad tobulėjant neišvengiamai perkama papildoma / geresnė įranga (objektyvai, blykstė ir kt.), o Canon kainos / kokybės santykis šiuo atveju yra nepralenkiamas. Kodėl Canon nerekomendavau pirmuoju atveju ? O gi todėl, kad Canon negali pasiūlyti tokios geros fotoaparato ir objektyvo kombinacijos už priimtiną kainą.

• Jei ieškote gero fotoaparato (vėlgi - buičiai, šeimai, kelionėms), tačiau nemėgstate veidrodinio fotoaparato dydžio / svorio, o nenorite pirkti kompaktinio aparato, rekomenduosiu Samsung NX300 su 18-55 OIS objektyvu. Tai tikrai geras sisteminis fotoaparatas, pasižymintis puikia nuotraukų kokybe, šiokiu tokiu draugiškumu pradedantiesiems ir turintis galimybę keisti objektyvus. Nors objektyvas nėra toks universalus kaip Nikon atveju, kainos ir kokybės santykis turėtų įtikinti ne vieną potencialų pirkėją. Kiek prabangesnis variantas - Sony a6000 su 16-50 objektyvu, bet čia tik tiems, kam labai nepatinka DSLR svoris, tačiau norisi turėti tokią pačią gerą nuotraukų kokybę.

• Jei vis dar norite daugiau rekomendacijų, gamintojų apžvalgose paminėjau daugiau variantų iš Canon ir Nikon aparatų stovyklų. Tai šiuo metu yra lyderiaujantys DSLR gamintojai, kurių produkciją visame pasaulyje naudoja ne tik mėgėjai, bet ir profesionalai.

Na ir visų svarbiausia - kad ir kurį modelį bepasirinktumėte, BŪTINAI prieš pirkdami fotoaparatą jį išbandykite. Yra buvę begalė atvejų, kai pirkėjams užkliūdavo valdymo ar fotografavimo veidrodiniu aparatu subtilybės ir jie būdavo labai nepatenkinti savo pirkiniu. Štai fotografavimas veidrodiniu aparatu žiūrint į ekranėlį (o ne per „akutę“) dažnai yra pakankamai nepatogus, o kai kurie veidrodiniai aparatai to net nesugeba (tai dažnai tampa naujiena tiems, kurie anksčiau turėjo patirties su kompaktiniais aparatais).

3. Fotoaparatų klasės

Kiekvienas fotoaparatų gamintojas savo produktus yra suskirstęs į sąlygines klases. Skirtingoms klasėms priklausantys fotoaparatai pasižymi šiek tiek (tačiau ne radikaliai) skirtingomis savybėmis ir yra orientuoti į skirtingus vartotojus. Šios žinios turėtų praversti perkant naują fotoaparatą, jei galite įvertinti savo patirtį fotografijos srityje ir žinote ką fotografuosite, bet visiškai nesekate fotoaparatų rinkos.

Nors oficialios klasifikacijos nėra, pabandžiau apibendrinti visų gamintojų klases ir joms priklausančius egzempliorius. Tiesa, išleisdamos naujus gaminius kai kurios firmos taiko „įlįsti“ į kito gamintojo klasių tarpelį. Pavyzdžiui, Nikon D70 pretendavo būti „kažkur tarp“ Canon 300D bei Canon 10D. Visgi sudarydamas savo klasifikaciją turėjau omeny ne tik firmų tarpusavio santykį, bet ir kiekvienos firmos vidinę klasifikaciją.

Taigi, trumpai apie kiekvieną fotoaparatų klasę:

**- pradedančiųjų klasė. Šiai klasei priklauso funkciškai ir techniškai apriboti fotoaparatai. Svarbu pastebėti, jog šie veidrodiniai fotoaparatai visgi padaro nemenką įspūdį (kokybės ir greičio prasme) iki tol kompaktinius fotoaparatus naudojusiems vartotojams, nes pasižymi pagrindinėmis veidrodinių fotoaparatų savybėmis (keičiami objektyvai, rankinis parametrų valdymas, greitas fokusavimas ir kt.). Visgi pradedančiųjų klasės DSLR neturi galimybės „subtiliai“ koreguoti kai kurių nustatymų (dažniausiai reikalingų įgudusiems fotografams), o jų sandara šiek tiek paprastesnė nei kitų klasių modelių. Tai bet kuriuo atveju idealus variantas pradedantiesiems (ypač neplanuojantiems daug investuoti į fotografiją tiek finansine, tiek žinių prasme), tačiau ne itin geras pažengusiems fotografams.

***- entuziastų klasė. Nuo pradedančiųjų klasės ši skiriasi gana nedaug: aparatai taip pat funkciškai šiek tiek riboti (tiesa, kiek mažiau), konstrukcija taip pat gana panaši į pradedančiųjų klasės aparatus (naudojamos tos pačios medžiagos). Šie DSLR labiausiai tinkami tiems, kas jau turėjo patirties su veidrodiniais fotoaparatais anksčiau, bet neplanuoja aparato naudoti labai intensyviam fotografavimui (nors praktikoje neretai naudoja...). Tai taip pat geras kandidatas pradedantiesiems, kurie planuoja tobulėti fotografijos srityje.

- pusiau profesionalų klasė. Šiai klasei priklausantys aparatai dažniausiai pasižymi padidintu fiziniu atsparumu (tvirtesnis, sunkesnis, neretai dulkėms ir vandeniui atsparus korpusas), patikimesniu veikimu (naudojamos kokybiškesnės vidinės detalės), išplėstu funkcionalumu (neretai artimu profesionaliems fotoaparatams) bei neretai geresne nuotraukų kokybe (dėl geresnio sensoriaus). Pusiau profesionalius aparatus labai mėgsta laisvai samdomi fotografai dėl itin gero kainos ir kokybės santykio. Šiuos DSLR mėgsta ir turtingesni pažengę fotografai, kurie dar prieš pirkdami aparatus suvokia ir tinkamai įvertina entuziastų klasės fotoaparatų apribojimus. Pradedantiesiems fotografams šis aparatas tebūtų bereikalingas pinigų švaistymas - kur kas geresnis variantas pirkti pradedančiųjų klasės aparatą ir investuoti į geresnį objektyvą.

****- profesionalų klasė (specializuota). Tai gana specifinė klasė, nes jai priklauso profesionalūs fotoaparatai, pasižymintys specialiomis savybėmis ir orientuoti į tam tikras užduotis. Pavyzdžiui, FujiFilm S5 Pro, skirtingai nuo kitų fotoaparatų, sugeba įamžinti infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių spektro nuotraukas be papildomų filtrų, o Canon 5D dėl santykinai mažos kainos ir standartinio kadro dydžio sensoriaus vadinamas idealiu vestuvių fotoaparatu. Kaip ir buvo minėta pradžioje, šiuos aparatus dažniausiai renkasi profesionalai specializuotoms užduotims atlikti.

*****- profesionalų klasė. Trumpai tariant, į šios klasės fotoaparatus sudėta viskas, kas geriausia. Pavyzdžiui, aparatai pasiekia net iki 11 kadrų per sekundę fotografavimo greitį, jų korpusai yra itin atsparūs vandeniui ir dulkėms, o jautrūs sensoriai įgalina fotografuoti itin tamsiose vietose be papildomų šviesos šaltinių, išlaikydami neblogą nuotraukų kokybę. Šios klasės fotoaparatai - pagrindinis fotožurnalistų įrankis, nors neretai juos naudoja ir mados ar vestuvių fotografai.

4. Sisteminiai fotoaparatai

Dažnas nustebs - kas tie sisteminiai aparatai ir ką jie veikia straipsnyje, kuriame aprašomi veidrodiniai aparatai ? Dar prieš keletą metų situacija buvo visiškai aiški - vartotojams buvo prieinami 2 klasių fotoaparatai, t.y. kompaktiniai (vadinamosios „muilinės“) bei veidrodiniai fotoaparatai. Laikui bėgant rinka nusprendė vartotojus pamaloninti naujais gaminiais - tarpiniais variantais, kurie ne tik sukėlė džiaugsmo bangą, bet ir įnešė daugybę painiavos. Kadangi klausimų apie šią alternatyvą veidrodiniams aparatams ima daugėti, nusprendžiau parašyti trumpą skyrelį.

Pagrindinė naujųjų fotoaparatų savybė - veidrodžio pašalinimas iš fotoaparato konstrukcijos, todėl dažnai naujieji aparatai vadinami sisteminiais, kartais - beveidrodiniais, beveidrodžiais, neveidrodiniais. Anglai dar šiuos aparatus vadina EVIL (Electronic Viewfinder with Interchangeable Lens) arba nuo 2011 m. oficialiai imtu vartoti terminu MILC (Mirrorless Interchangeable-Lens Camera). Taip, painu turbūt ir jums, nekalbant apie visą fotografų bendruomenę, kuri ilgai suko galvą kaip pavadinti šiuos naujuosius aparatus.

Taigi, kokiomis dar įdomiomis savybėmis pasižymi sisteminiai fotoaparatai ? Tai fotoaparatai, kurie iš:

• Kompaktinių fotoaparatų paveldi nedidelį dydį ir svorį, filmavimo galimybes, naudojimo paprastumą, įvairius integruotus fotografavimo režimus (angl. presets), konkurencingą kainą.

• Veidrodinių fotoaparatų paveldi galimybę keisti objektyvus, fokusavimo bei fotografavimo spartą, gerą nuotraukų kokybę užtikrinantį didesnį sensorių.

Tai turėjo būti bene svajonių fotoaparatai, tačiau iki tobulybės jiems dar toli. Visų pirma pripažinsiu, kad deklaruotos filmavimo, greito fotografavimo (su išlygomis) ir naudojimo paprastumo savybes dažniausiai turi bet kuris iš šiuolaikinių sisteminių aparatų. Visgi egzistuoja ir keletas ne itin smagių dalykų:

• Dydis. Nors aparatai ir maži, didesnė dalis jiems skirtų objektyvų yra didoki (dažnai didesni už patį fotoaparatą), tad aparato ir objektyvo kombinacijos „maža“ pavadinti tiesiog neišeina. Net ir uždėjus itin kompaktinius objektyvus (angl. pancake lenses) juos vis tiek būna sunku „įgrūsti“ į kišenę.

• Kokybė. Aukštinama nuotraukų kokybė ne visada yra tiesa -ne visi šiuose aparatuose naudojami sensoriai geba prilygti veidrodinių aparatų sensoriams (būtina domėtis fotoaparatų apžvalgomis, turinčiomis nuotraukų kokybės testus).

• Konkurencinga kaina. Ji gali nuvilti - didesnė dalis aparatų kainuoja daugiau nei pradinės klasės veidrodiniai fotoaparatai. Dar didesnis nusivylimas gali kilti pamačius objektyvų kainas, kurios neretai prilygsta veidrodinių fotoaparatų objektyvų kainoms.

• Fokusavimo sparta. Fokusavimas tamsoje ar prasčiau apšviestoje aplinkoje dažniausiai šiems aparatams tampa dideliu iššūkiu (tiesa, esant geram apšvietimui sisteminiai aparatai dirba greitai).

• Objektyvų suderinamumas. Visi sisteminiai aparatai naudoja objektyvus, kurie nėra suderinami su tų pačių gamintojų veidrodiniais aparatais. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte iškeisti Sony sisteminį į Sony veidrodinį aparatą, visus turimus objektyvus tektų parduoti.

4. Sisteminiai fotoaparatai

Dažnas nustebs - kas tie sisteminiai aparatai ir ką jie veikia straipsnyje, kuriame aprašomi veidrodiniai aparatai ? Dar prieš keletą metų situacija buvo visiškai aiški - vartotojams buvo prieinami 2 klasių fotoaparatai, t.y. kompaktiniai (vadinamosios „muilinės“) bei veidrodiniai fotoaparatai. Laikui bėgant rinka nusprendė vartotojus pamaloninti naujais gaminiais - tarpiniais variantais, kurie ne tik sukėlė džiaugsmo bangą, bet ir įnešė daugybę painiavos. Kadangi klausimų apie šią alternatyvą veidrodiniams aparatams ima daugėti, nusprendžiau parašyti trumpą skyrelį.

Pagrindinė naujųjų fotoaparatų savybė - veidrodžio pašalinimas iš fotoaparato konstrukcijos, todėl dažnai naujieji aparatai vadinami sisteminiais, kartais - beveidrodiniais, beveidrodžiais, neveidrodiniais. Anglai dar šiuos aparatus vadina EVIL (Electronic Viewfinder with Interchangeable Lens) arba nuo 2011 m. oficialiai imtu vartoti terminu MILC (Mirrorless Interchangeable-Lens Camera). Taip, painu turbūt ir jums, nekalbant apie visą fotografų bendruomenę, kuri ilgai suko galvą kaip pavadinti šiuos naujuosius aparatus.

Taigi, kokiomis dar įdomiomis savybėmis pasižymi sisteminiai fotoaparatai ? Tai fotoaparatai, kurie iš:

• Kompaktinių fotoaparatų paveldi nedidelį dydį ir svorį, filmavimo galimybes, naudojimo paprastumą, įvairius integruotus fotografavimo režimus (angl. presets), konkurencingą kainą.

• Veidrodinių fotoaparatų paveldi galimybę keisti objektyvus, fokusavimo bei fotografavimo spartą, gerą nuotraukų kokybę užtikrinantį didesnį sensorių.

Tai turėjo būti bene svajonių fotoaparatai, tačiau iki tobulybės jiems dar toli. Visų pirma pripažinsiu, kad deklaruotos filmavimo, greito fotografavimo (su išlygomis) ir naudojimo paprastumo savybes dažniausiai turi bet kuris iš šiuolaikinių sisteminių aparatų. Visgi egzistuoja ir keletas ne itin smagių dalykų:

• Dydis. Nors aparatai ir maži, didesnė dalis jiems skirtų objektyvų yra didoki (dažnai didesni už patį fotoaparatą), tad aparato ir objektyvo kombinacijos „maža“ pavadinti tiesiog neišeina. Net ir uždėjus itin kompaktinius objektyvus (angl. pancake lenses) juos vis tiek būna sunku „įgrūsti“ į kišenę.

• Kokybė. Aukštinama nuotraukų kokybė ne visada yra tiesa -ne visi šiuose aparatuose naudojami sensoriai geba prilygti veidrodinių aparatų sensoriams (būtina domėtis fotoaparatų apžvalgomis, turinčiomis nuotraukų kokybės testus).

• Konkurencinga kaina. Ji gali nuvilti - didesnė dalis aparatų kainuoja daugiau nei pradinės klasės veidrodiniai fotoaparatai. Dar didesnis nusivylimas gali kilti pamačius objektyvų kainas, kurios neretai prilygsta veidrodinių fotoaparatų objektyvų kainoms.

• Fokusavimo sparta. Fokusavimas tamsoje ar prasčiau apšviestoje aplinkoje dažniausiai šiems aparatams tampa dideliu iššūkiu (tiesa, esant geram apšvietimui sisteminiai aparatai dirba greitai).

• Objektyvų suderinamumas. Visi sisteminiai aparatai naudoja objektyvus, kurie nėra suderinami su tų pačių gamintojų veidrodiniais aparatais. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte iškeisti Sony sisteminį į Sony veidrodinį aparatą, visus turimus objektyvus tektų parduoti.

Na ir dar vienas mano, kaip entuziasto, pastebėjimas. Trumpai tariant, egzistuoja tokia taisyklė - kuo mažesnis fotoaparato sensorius, tuo didėja tikimybė, kad nuotraukų kokybė bus nekokia, ypač menkesnio apšvietimo sąlygomis. Tad man fotoaparato sensoriaus dydis yra viena svarbesnių fotoaparato charakteristikų, indikuojančių galutinę nuotraukų kokybę. Štai čia dar vienas įdomus faktas - kai dauguma sisteminių fotoaparatų gamintojų (Panasonic, Leica, Olympus, Sony) nusprendė gaminti sensorius, kurių dydis panašus į veidrodinių aparatų, Pentax ir Nikon ėmė pagaminti sisteminius aparatus su pakankamai mažais sensoriais. Trumpai tariant, jie tiesiog pasinaudojo sumaištimi - aparatai atrodo kaip veidrodiniai, turi arsenalą keičiamų objektyvų, tačiau jų nuotraukų kokybė primena tik kiek geresnių „muilinių“ rezultatus.

Tad reziumuojant, ar verta dėmesį kreiptį į sisteminius aparatus ? Mano nuomone - taip, tačiau tai labai priklauso nuo situacijos. Jei mėgstate keliauti ar tiesiog nekenčiate sunkių aparatų, tačiau siekiate aukščiausios kokybės - šie aparatai jums. Tik neužmirškite, kad nors aparatai gali dydžiu priminti žaislus, jų kainos visai ne vaikiškos. O jei norite geriausio rezultato už mažiausią kainą, jei mąstote greitu laiku migruoti į veidrodinių aparatų pasaulį ar siekiate gilesnių fotografijos žinių - sisteminio aparato jokiu būdu nerekomenduočiau.

Visgi pastebėsiu ir tai, jog sulig šių aparatų atsiradimu DSLR rinka ėmė stipriai trauktis. Taip, Canon ir Nikon vis dar skiria veidrodiniams aparatams pakankamai dėmesio, tačiau likusios kompanijos akivaizdžiai migruoja sisteminių fotoaparatų link. Vienu metu rinkai siūliusi bene 9 veidrodinius fotoaparatus, Sony pastebimai sumažino pasiūlą, Olympus, Fujifilm ir Panasonic išvis pasitraukė iš DSLR rinkos.

Na o dabar metas grįžti prie šio straipsnio esmės - veidrodinių fotoaparatų.

5. Fototechnikos pirkimas: vietos ir ypatybės

Fotoaparatų gamintojai savo rinkas yra išskirstę pagal tam tikrus regionus. Kiekviename regione jie taiko skirtingą kainų politiką, todėl, pvz. Europoje ir Amerikoje parduodamų fotoaparatų kainos skiriasi (kai kuriais atvejais - gana ženkliai). Svarbu paminėti, jog skirtinguose regionuose taikomos skirtingos sąlygos fotoaparato ar jo priedo garantijai - gali būti, jog įranga bus aptarnaujama tik tame regione, kuriame ją pirkote, arba tik keliuose tarptautiniuose garantiniuose servisuose, esančiuose ne jūsų šalyje.

Ne kiekvienas žino, jog jei siuntinys įvertintas daugiau nei 22€ (jei siuntinį atsiunčia firma) arba 45€ (jei siuntinį siunčia privatus asmuo), siuntinys bus apmokestintas. Trumpai tariant, jei ant siuntinio užrašyta vertė viršija prieš tai minėtus skaičius, prie jos vertės būna pridedamas 21% PVM ir, priklausomai nuo prekės ir šalies, kelių procentų muito mokestis (mokesčiai netaikomi tuomet, kai siuntinys atsiųstas iš ES valstybės). Siuntiniui atėjus, mokesčius tektų susimokėti pašte arba muitinėje. Daugiau informacijos galite rasti svetainėje muitai.lt.

Praeityje dažnai buvo bandoma apgauti muitininkus paprašant užsienyje esančių pardavėjų įrašyti mažesnę siuntinio vertę arba / ir siuntinio apraše pridėti, jog siuntinys yra dovana ("GIFT"). Taip prekės stipriai atpigdavo, nors gavėjas rizikuodavo dvigubai: dingus siuntiniui jam būtų buvę grąžinta tik suma, įrašyta kaip siuntinio vertė (šiuo atveju - mažesnė vertė, mažesnė išmoka), arba šią apgavystę pastebėtų muitininkai ir būtų tekę susimokėti baudą arba atsisakyti siuntinio. Dabar muitinė dirba kruopščiau nei praeityje, dėl to siųstis šiuo būdu tapo dar rizikingiau, nors kai kurie iki šiol tai daro.

Kartais galite aptikti internetinę parduotuvę, kurioje jūsų ieškomas fotoaparatas gali kainuoti kone dvigubai pigiau nei kitose parduotuvėse. Praktiškai visais atvejais tai būna apgavystė. Kartais tai tebūna būdas išvilioti jūsų kreditinės kortelės duomenis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai užmokėjus už fotoaparatą jums paskambina parduotuvės vadybininkas ir ima siūlyti brangių (su dirbtinai pakelta kaina) priedų fotoaparatui. Jei sutinkate pirkti priedus, galutinė fotoaparato kaina tampa panaši arba didesnė, nei būtumėte pirkę kitoje elektroninėje parduotuvėje. Jei atsisakote priedų, jums pranešama, jog šiuo metu fotoaparato pardavime nėra ir nežinia kada bus. Tam, kad išvengtumėte panašių situacijų, nuolatos tikrinkite el. parduotuvių reputaciją specialiose svetainėse.

Beje, Lietuvoje šiek tiek ažiotažo sukėlė ir keletas įžūlių bandymų pasipelnyti. Apgavystės schema dažniausiai tokia - siūloma parduoti aparatą, kurio nėra Lietuvoje (pardavėjas žada atsiųsti aparatą iš kitos šalies, pigiau) arba kuris yra pakankamai toli (pvz. pajūryje ar tiesiog atokiame Lietuvos krašte). Aparato kaina nustatoma tokia, kad būtų itin patraukli, kai kuriais atvejais net tariamai naujo aparato kaina būna 30% mažesnė už rinkos kainą. Paskambinus pardavėjui šis (primygtinai) siūlo pervesti avansą ar visą fotoaparato kainą, o pirkėjui sutikus ir pervedus pinigus tiesiog dingsta iš akiračio (neretai pakeičia savo telefono numerį). Tad būkite labai atsargūs !

Keletas mano pastebėjimų ir patarimų apie pirkimo ypatybes užsienyje ir Lietuvoje:

• Lietuvoje geriausia pirkti tuomet, kai jums svarbi technikos garantija ar kai tiesiog norite išsirinkti geriausią egzempliorių (aktualu perkant objektyvus). Kainų Lietuvoje galima rasti įvairių, dažnokai jos aukštesnės (ypač įvairiuose prekybos centruose) nei Europos Sąjungoje. Geriausia fototechniką pirkti specializuotose fototechnikos parduotuvėse (retkarčiais - prekybos centruose) per išpardavimus, akcijas, tačiau reikia sekti kainas, dažniau lankytis parduotuvių internetiniuose puslapiuose. Įdomu tai, kad neretai nuolaidą pardavėjai suteikia tiesiog apie ją paklausus.

• JAV visa technika kainuoja pastebimai pigiau (esant palankiam dolerio kursui). Pagrindinis trūkumas yra tas, jog jei siųsitės į Lietuvą, prie kainos pridėkite PVM ir (kai kuriais atvejais) muito mokesčius - tokiu atveju siuntimas tampa neracionalus. Prekės dažniausiai atkeliauja per 2-5 savaites nuo užsakymo dienos. Pigiausias technikos gavimo iš JAV būdas - jei techniką internetu (šis prekybos būdas ten mažiau apmokestintas nei prekyba realiose parduotuvėse) jums nupirks ten esantis pažįstamas ir pats parveš į Lietuvą. Visgi išlieka dar vienas minusas - dažniausiai gaminių garantijos lieka JAV, net jei ir gamintojas suteikia vadinamąją „pasaulinę“ garantiją.

• Kinijoje stovi beveik visų didžiųjų fototechnikos gamintojų gamyklos, todėl neretai galima rasti itin gerų pasiūlymų. Pagrindinis minusas - kaip ir siunčiantis iš JAV, esant brangesnėms prekėms jums reikės sumokėti PVM ir muito mokesčius. Tad iš Kinijos geriausia siųstis fototechnikos priedus (įvairūs dangteliai, filtrai, studijinės technikos priedai ir kt.). Įspėju - atminties kortelės dažniausiai būna padirbtos (lėtesnės ir su mažesne talpa nei nurodyta skelbime). Prekės dažniausiai atkeliauja per 2-5 savaites nuo užsakymo dienos (iš mano patirties - vis tiek greičiau nei iš JAV). Dažniausiai iš Kinijos perkama Ebay aukciono pagalba.

• Europos sąjungoje (neskaitant Lietuvos) technikos kainos labai įvairios. Svarbu tai, jog siunčiantis norimą prekę iš ES šalies nėra jokių muitų, dažniausiai kainos pateikiamos ir su PVM (nereikia mokėti atskirai). Prekės dažniausiai atkeliauja per 1-3 savaites nuo užsakymo dienos. Airijoje, Didžiojoje Britanijoje (ir kituose lietuvių pilnuose kraštuose) įmanoma nusipirkti techniką pigiau nei Lietuvoje, bet gerų kainų reikia ieškoti. Vokietijoje, skandinavų šalyse - brangoka. Įdomi išimtis - Lenkija, kur viskas dažniausiai pigiau (tiesa reikia sekti zloto kursą), bet labai reta Lenkų e-parduotuvė siunčia prekes į Lietuvą (tenka važiuoti arba pirkti per kurjerius). Svarbu paminėti ir tai, jog bet kurioje ES šalyje pirktas gaminys (būtinai su kvitu ar kitu pirkimo dokumentu !) turės Europoje galiojančią garantiją. Visgi jei naudojimo šalyje nebus gamintojo atstovybės, norint pasinaudoti garantija teks siųsti gaminį pardavėjui ar kreiptis į kitoje šalyje esančią atstovybę. Na o Lietuvoje pirktą sugedusį gaminį galima grąžinti pardavėjui net ir jei nėra gaminio atstovybės Lietuvoje.

• Rusijoje panašiai kaip ir Europos sąjungoje - įmanoma rasti ir pigesnės technikos, tačiau pastebimai sutaupyti greičiausiai nepavyks. Visgi tai gera vieta pirkti „analoginę“ techniką - juostinius fotoaparatus, rankinio fokusavimo objektyvus, juosteles, fotopopierių, galbūt ir ryškalus.

• Japonijoje rinka įdomi tuo, kad joje ne patys naujausi (pvz. bent metų senumo) fotoaparatų modeliai yra ženkliai pigesni. Deja, tai aktualu tik tiems, kurie techniką pirks nuvažiavę - siųstis iš Japonijos brangu

6. Naujas ar panaudotas ?

Tai gana dažnas klausimas, kadangi naudotų fotoaparatų kainos yra tikrai viliojančios. Todėl aprašiau kelis svarbiausius aspektus, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį perkant panaudotą fotoaparatą.

Visuomet pasidomėkite fotoaparato kilme. Jei pardavėjams jums atrodys įtartinas, geriau ieškokite kito. Tarp fotografų egzistuoja nerašytas susitarimas niekada nepirkti vogtų fotoaparatų, nes iš kiekvieno mūsų gali jis būti pavogtas. Na o neperkant vogtos technikos stabdomas juodosios rinkos progresas. Keli požymiai, kurie jums gali praversti siekiant atpažinti vagį:

• Parduodantysis nesako fotoaparato serijinio numerio arba sako, kad „nutrintas“. Tam tikrose duomenų bazėse galima pagal šį numerį pasitikrinti ar aparatūra nėra vogta. Tai geras būdas atbaidyti vagis dar prieš susitinkant su jais.

• Aparatą skubama parduoti. Dažniausiai vagis teigia, jog žada jau rytoj kur nors labai toli išvažiuoti ar aiškina, jog turi ir taip daug pirkėjų, todėl neturi laiko „terliotis“ su jumis. Dažnai kalbėjimo tonas yra grubokas, o pašnekovo balsas – nervingas.

• Kilmės istorija būna vieno ar dviejų sakinių. Dažniausiai bandoma įtikinti, kad fotoaparatą atidavė koks nors pažįstamas ir tema skubiai nukreipiama linkme „tai pirksi ar ne“. Panašus atsakymas būna į klausimą apie fotoaparato galimybes.

• Prie fotoaparato nebūna jokios papildomos įrangos ar dokumentacijos. Vienas dažniausių vogto fotoaparato požymių – nėra fotoaparato akumuliatoriaus kroviklio.

Sužinokite kiek kadrų padaryta su fotoaparatu. Visi veidrodiniai fotoaparatai turi vieną „achilo kulną“ – tai fotoaparato užuolaidėlės. Priklausomai nuo fotoaparato klasės, jos gali tarnauti 50 000 (pigesni DSLR), 100 000 (vidutinės klasės DSLR) ar 300 000 kadrų (profesionalūs DSLR). Kai peržengiamas šis skaičius, fotoaparatas gali veikti sėkmingai ir toliau, arba pradėti elgtis nenuspėjamai (kai kurie kadrai bus tamsūs, kai kurie peršviesti). Pastaruoju atveju reikia užuolaidėles keisti, o šis „malonumas“ kainuoja nuo 100-300€. Todėl visuomet perkant yra aktualu sužinoti ar greitai reikės keisti užuolaidėles. Visgi ką daryti, jei pardavėju nepasitikite ? Pateiksiu man žinomų būdų, kaip pažiūrėti padarytų kadrų kiekį įvairių gamintojų fotoaparatuose:

Canon Naujesniems Canon aparatams yra skirtas šis įrankis, kiek senesniems aparatams - kitas įrankis. Likusiems aparatams yra tik vienas variantas - sumokėti ~18€ „Sergitai“ (garantinio remonto servisas, Lietuvoje) ir jie jums pasakys fotoaparato „ridą“.

Nikon Visuose fotoaparatuose ši informacija įrašoma į kiekvieno failo EXIF.

Pentax Daugumoje fotoaparatuose ši informacija įrašoma į kiekvieno failo EXIF, tačiau informaIšbandykite kaip veikia fotoaparatas.

Olympus Informacija pasiekiama per slaptą fotoaparato meniu, tačiau kartais ji nėra labai tiksli (šį skaičių galima pakeisti).

SonyDidžiosios daugumos Sony aparatų kadrų kiekį galima peržiūrėti su šiuo įrankiu.

Nerekomenduočiau pirkti fotoaparato prieš tai jo neišbandžius - Lietuvoje (o tuo labiau pasaulyje) yra pasitaikiusių pakankamai nemažai apgavystės atvejų. Tad gana dažnas klausimas - ką reikia daryti, norint įsitikinti, ar fotoaparatas nėra pažeistas, ar tarnaus dar ilgai po pirkimo. Keletas mano pasiūlymų:Apžiūrėkite fotoaparato korpusą. Jei pamatysite nutrintų vietų - tai normalu, vadinas fotoaparatas buvo naudojamas (nebūtinai itin intensyviai). Svarbiausia jums turi būti tai ar aparato korpuse nėra matomi akivaizdūs įskilimai - tai indikuotų fotoaparato kritimo faktą.Pamėginkite palandžioti po fotoaparato meniu, išbandykite visus mygtukus, ratukus (jei yra), norėdami įsitikinti, kad visi jie veikia, juos lengva spausti (nėra užstrigę). Įjunkite integruotą blykstę, pabandykite su ja pafotografuoti. Pasitaiko atvejų, kad blykstės lempa būna sudegusi.Pabandykite padaryti keletą kadrų (keletą atskirų kadrų ir kadrų seriją) ant vieno iš prioritetinio režimo (programinio, diafragmos ar išlaikymo prioriteto). Jei kadrai per tamsūs arba per šviesūs, greičiausiai sugedusios fotoaparato užuolaidėlės.Diafragmos prioriteto režime pabandykite padaryti keletą kadrų su įvairiomis diafragmomis - nuo pačios atviriausios, iki uždariausios (pvz. F2.8, F5.6, F8, F16). Tai dažniausias testas perkant panaudotą objektyvą. Jei fotoaparatas atsisako veikti ir parodo klaidą, gali būti problemos su objektyvu. Dažnesni gedimai yra kontakto problemos (objektyvas išvis nefunkcionuoja), užstrigusios (neužsidarančios) užuolaidėlės.Padarykite kadrą uždėję ant objektyvo dangtelį (parametrai - išlaikymas ~1-3 sekundės, diafragma F8, jautrumas mažiausias įmanomas). Padarę kadrą įdėmiai peržiūrėkite jį ekranėlyje - jei matote spalvotų taškų, vadinasi LCD turi vadinamųjų „mirusių“ taškų (pikselių). Tai nėra didelis trūkumas, bet kartais tokie taškai erzina peržiūrint nuotraukas.Pafotografuokite su fotoaparatu įvairiais nustatymais ir paprašykite pardavėjo persiųsti jums tuos kadrus (galite iš anksto su savimi pasiimti atminties kortelę, jei turite). Namuose ramiai peržiūrėkite visus kadrus - ar jums priimtinas fotoaparato objektyvo aštrumas, kontrastas.Kai kurie trūkumai, pvz. sensoriaus įbrėžimas ar dulkės, dažniausiai matosi tik padidinus nuotrauką, todėl fotografavimo metu bus sudėtinga tai patikrinti (vėlgi šioje situacijoje praverstų atsinešta atminties kortelė). Šiems trūkumams išryškinti padarykite keletą vientiso fono nuotraukų (dangaus, lubų, sienos ar kt.) parinkę F22 diafragmą. Peržiūrėdami nuotraukas monitoriuje ieškokite tamsių taškų - jei jų pozicija kaitaliojant nuotraukas nekinta, tai yra dulkės ant sensoriaus. Tai dažnai pasitaikanti, tačiau nesunkiai ištaisoma problema (sensorius valo fotoservisai, paslaugos kaina ~8-15€). Sensoriaus įbrėžimus atskirti sunkiau, nes jie primena dulkes. Tai itin retai pasitaikanti (atsirandanti dėl grubiai valyto sensoriaus), tačiau praktiškai neištaisoma problema.Išbandykite kaip veikia objektyvas. Kadangi ši tema jau pakankamai gerai išanalizuota kitose svetainėse, itin rekomenduoju paskaityti šį anglišką objektyvų apžiūros gidą.cijai išgauti reikalingos specialios programos (pvz. ExifTool arba PhotoME). Kai kurių fotoaparatų informacija gali būti koduota (jos sužinoti nepavyks).

7. Trumpai apie fotoaparato priedus

Planuojant biudžetą fotoaparatui reikia įvertinti ir jo priedų kainą. Tam, kad galėtumėte iš anksto suplanuoti savo išlaidas, o ir neprisipirktumėte visko, ką rekomenduos pardavimo vadybininkas, susipažinkite su kai kuriais populiariausiais fotoaparatų priedais. Apie kiekvieną jų būtų galima greičiausiai parašyti ne ką mažesnį straipsnį, tačiau kol kas apsiribosiu glaustu jų apibūdinimu.

Objektyvas Būtinas. Nors šį priedą miniu straipsnyje dažnai, vis dar sulaukiu laiškų, kuriuose žmonės klausia ar neišeitų taupymo tikslais iš pradžių apsieiti ir be objektyvo. Gal ir išeitų, tačiau be jo fotoaparatas nedirbs - tai privaloma fotoaparato detalė. Beje, kompaktiniai fotoaparatai taip pat turi objektyvus, tik šie dažniausiai yra kur kas mažesni ir jų neįmanoma pakeisti. Tiesa, kokį objektyvą išsirinkti prie fotoaparto - atskiras (ir labai ilgas) klausimas.

Atminties kortelė Būtina. Tai dar vienas labai svarbus komponentas, be kurio jūsų fotoaparatas tiesiog neišsaugos nuotraukų. Atminties kortelės skiriasi tipu, talpa, greičiu ir gamintoju. Tipas - tai atminties kortelės formatas, kuris dažniausiai būna nurodytas fotoaparato instrukcijoje (įprasti tipai: SD(HC) ir CF). Talpa (žymima MB arba GB) susijusi su nuotraukų kiekiu, tilpsiančiu į fotoaparatą (4 GB - aukso viduriukas šiuolaikiniams aparatams). Greitis nusako įrašymo į kortelę ir nuskaitymo spartą (žymimas pvz. "133x" arba "Class "6"); ši vieta gan paini, tad netolimoje ateityje aprašysiu plačiau. Gamintojas, galima sakyti, nusako atminties kortelės patikimumą (vieni patikimiausių - Sandisk, Lexar).

Filtras objektyvui Pageidautinas. Pagrindinė priežastis pirkti filtrą - objektyvo apsauga. Kur kas lengviau pakeisti 15-30€ kainuojantį filtrą nei subraižytą priekinį objektyvo stiklą. Apsaugai geriausia naudoti UV arba Protective užrašais pažymėtus filtrus. Jei tai pirmasis jūsų aparatas arba nesate tikri ką perkate, jums TIKRAI nereikalingas visas filtrų rinkinys (neretai jį „įbruka“ pardavėjai; dažniausiai tai UV, Skylight ir poliarizacinis filtrai).

Foto kuprinė / krepšys Pageidautinas. Nors DSLR galima nešiotis bet kur, jį geriau patausoti. Specialus dėklas aparatui dažniausiai turi paminkštinimus (kritimo atveju) bei, priklausomai nuo dydžio, įvairių dėklų objektyvams, atminties kortelėms, baterijoms ir kitiems priedams. Krepšys, kuprinė ar dėklas - spręsti jums, išsirinkite patogiausią (geriausia pamėginti susidėti techniką tiesiog parduotuvėje). Pats teikiu prioritetą kuprinėms, nes nuo krepšių greitai paskausta petį.

Papildomas akumuliatorius Pageidautinas. Nėra nieko nemaloniau kaip vidury kokio nors renginio išsekęs akumuliatorius, kurį prieš išeidami pamiršote įkrauti. Kadangi įkrovimas užtrunka bent valandą, geriau atsargumo dėlei nešiotis antrą akumuliatorių. Jis taip pat labai vertingas ilgesnėse kelionėse. Visgi nelabai rekomenduočiau akumuliatoriaus ieškoti Ebay, nes tikimybė įsigyti prastoką akumuliatorių yra gana didelė.

Objektyvo „pieštukas“Pageidautinas. Tai apie 10€ kainuojantis storo pieštuko formos objektyvo valiklis (angl. lenspen). Vienoje jo pusėje yra šepetėlis, kitoje - švelnus valiklis. Nors ir ne pirmo būtinumo prekė, tačiau tai puikus įrankis tiek objektyvo, tiek filtrų valymui, kurį turėtų turėti kiekvienas fotografas.

Baterijų laikiklis Nebūtinas. Kai kuriems fotoaparatams galima įsigyti tokią gražiai prie fotoaparato apačios priglundančią „dėžutę“ (kartais vadinamą baterijų rankena), į kurią įsideda ne vienas, o du fotoaparato akumuliatoriai. Jos privalumai: pailgėja fotoaparato darbas, patogiau fotografuoti vertikaliai (papildomi mygtukai, geresnė ergonomika). Trūkumai: padidėja aparato dydis ir svoris, baterijų laikikliai nepigūs. Šį priedą geriausia pirkti kurį laiką jau pafotografavus, susipažinus geriau su fotoaparatu ir jo ergonomika. Galbūt nedidelė išimtis Canon xxxD (700D ir t.t.) serija - su baterijų laikikliu juos paimti į ranką pasidaro neįtikėtinai patogu.

Trikojis Nebūtinas. Naudingas fotografuojant prasto apšvietimo sąlygomis ar naktį, tačiau daugeliui pradedančiųjų fotografų jis būna tik papildomas balastas, panaudojamas kartą ar kelis kartus per metus (geriau pasiskolinti / nuomotis). Be to, geras stovas kainuoja nemažai (o ir išsirinkti sunku); pigūs stovai dažnai mėgsta gesti (nepatvarios detalės), retai yra patogūs, nėra stabilūs. Tad geriausia stovo pirkimą atidėti vėlesniam laikui.

Blykstė Nebūtina. Nors tai geras priedas, tačiau blykstės privalumai, mano nuomone, atsiskleidžia tik šiek tiek pažengus fotografijoje. Taip, aparatas lengviau fokusuos tamsoje ir galėsite apšviesti kiek tolimiau esančius objektus, bet jei jūsų tikslas yra gražios nuotraukos, geriau iš pradžių investuokite į žinias (pvz. fotografijos kursai ar knyga).

Beje, el. aukcione „eBay“ (retkarčiais - jau ir el. parduotuvėse) pakankamai paplitę gana pigūs fotoaparatų komplektai, kuriuose dažniausiai būna visi išvardinti fotoaparatų priedai. Deja, beveik visais atvejais tokiuose komplektuose dauguma priedų yra itin prastos kokybės: trikojai nepatvarūs, aparato dėklas nepritaikytas visiems šiems priedams, filtrai tamsina ar net blogina vaizdą, blykstė vos stipresnė nei integruota, atminties kortelės lėtos ir nepatikimo (neretai padirbtos), objektyvai beverčiai.

8. Kada pirkti ?

Nėra nieko apmaudžiau kaip nusipirkti fotoaparatą ir jau kitą dieną sužinoti, kad gamintojas išleido naujesnį modelį už beveik tokią pačią kainą. Taigi, kada geriausias metas rinktis fotoaparatą ?

Nors tai labai sunku apibendrinti, drįsiu teigti, jog dažniausiai naujas pradedančiųjų, entuziastų ir pusiau profesionalų klasės aparatas būna atnaujinamas kas maždaug 1,5 metų. Išimtis - prieškalėdinis periodas, kuomet retkarčiais gamintojai (vien komerciniais sumetimais) savo aparatus atnaujina tik simboliškai, o reklamuoja kaip visiškai naują fotoaparatą. Aukštesnės klasės fotoaparatai „įpėdinio“ sulaukia kiek rečiau - kas maždaug 3 metus. Kur kas kebliau su objektyvais - beveik neįmanoma atspėti kada gamintojas išleis atnaujintą mėgiamo modelio versiją, tačiau tai dažniausiai būna ne dažniau kaip kartą per 4-6 metus. Fotografijos pasaulyje egzistuoja trys esminiai renginiai, o tiksliau parodos, per kurias dažniausiai būna pristatomi naujausi fotografijos produktai:

• PMA@CES (Photo Marketing Association at Consumer Electronics Show), vykstanti sausio pradžioje. Per ją pristatomi įvairūs elektronikos gaminiai, o fotoaparatų gamintojai dažniausiai jos metu pristato naujus kompaktinius fotoaparatus.

• CP+ (Camera & Photo Imaging Show), vykstanti vasario mėnesį. Per ją pristatomi tik su fotografija siejami elektronikos gaminiai ir programinė įranga.

• Photokina, vykstanti rugsėjo pabaigoje. Per ją pristatomi tik su fotografija siejami elektronikos gaminiai ir programinė įranga. Nors tai pasitvirtina ne visada, dažnokai įspūdingiausi ir geriausi (angl. flagship) gaminių modeliai būna pristatomi būtent šios parodos metu.

Jei labai nekantraujate sužinoti ką planuoja išleisti jūsų pasirinktas fototechnikos gamintojas, galite mėginti apsilankyti gandų svetainėse. Jų prognozės ne visuomet yra labai tikslios, tačiau retkarčiais apie naują gaminį galima sužinoti daug anksčiau nei pasirodo oficialus spaudos pranešimas apie jo pristatymą. Štai keletas tokių svetainių:

• Gandai apie Canon

• Gandai apie Nikon

• Gandai apie Pentax, Samsung

• Gandai apie Sony

• Gandai apie 4:3 sistemos dalyvius (Olympus, Panasonic, Fuji, Kodak, Leica, Sigma, Sanyo)

• Gandai apie visus gamintojus

9. Pabaigai

Tikiuosi mano straipsnis padėjo šiek tiek giliau pažvelgti į DSLR rinkimosi ypatybes, tad užbaigti jį norėčiau keletu patarimu naujokams ir šiek tiek pažengusiems:

1. Nepirkite iškart brangios optikos, jei tai pirmasis jūsų DSLR. Kad ir kaip jums ją kištų patyrę fotografai. Tai jus apsaugos nusivylimo pačiu fotoaparatu atveju (mažiau nuostolių, jei keisite į kitos firmos fotoaparatą), be to žymiai geriau suvoksite kokio objektyvo (geresnės kokybės ar tiesiog kito tipo) jums išties reikia.

2. Jei galite, nepirkite ir universalių objektyvų. Kuo universalesnis objektyvas (apimantis vaizdą nuo labai plataus, iki stipriai priartinto), tuo prastesnė jo kokybė. Venkite objektyvų, kurių didžiausias židinio nuotolio skaičius skiriasi nuo mažiausio 7-10 kartų (pvz. 18-200 mm ar 28-300 mm).

3. Jei galite, pradžioje su DSLR pirkite tik vieną objektyvą. Esu matęs (per) daug atvejų, kai žmonės, supratę savo klaidingą pasirinkimą (pvz. kai suvokia, jog pasirinko „ne tos“ firmos aparatą), apturi daug nuostolių parduodami ne tik fotoaparatą, bet ir jam skirtą optiką.

4. Neišsirenkate ? Išsinuomokite ! Jei turite dvejonių dėl būsimo pirkinio, kartais geriausias variantas būna aparatą išsinuomoti. Ką reiškia tie ~10-30€, jei ruošiatės išleisti keletą tūkstančių ?

VISI KREDITAI TIK www.mikasbinkis.lt