Fotografuojame portretą namuose su vienu šviesos šaltiniu

Apniukusiomis žiemos dienomis (straipsnis spausdintas žieminiame žurnalo „Foto“ numeryje ;) smagu dirbti namų studijoje. Galima laisvalaikiu parungtyniauti su geriausiais Lietuvos portreto fotografais Algimantu Aleksandravičiumi ar glamūro virtuozu Gediminu Žilinsku.

Jūs tikriausiai paprieštarausite, manydami, jog studijinė portreto fotografija reikalauja didelių investicijų ir gero teorinio išsilavinimo. Prieš akis iškyla būrelis asistentų, stilistų, grimo specialistų. Dar reikia susitarti su įdomiais, taisyklingų bruožų modeliais. O kai pradedi skaičiuoti, kiek kainuotų visa studijos įranga ir vieta jai išdėstyti – tiesiog rankos nusvyra. Nenusiminkite! Mes ir patys taip pat manėme, kol „Foto“ redakcija neišbandė paprasčiausios portreto fotosesijos. Nusprendėme fotografuoti su vieninteliu papildomu šviesos šaltiniu. Mums sutiko talkinti fotografas Tomas Kauneckas, pastaraisiais metais užčiuopęs savyje ir pradedančiųjų mokytojo gyslelę.

Tad išbandykime, kaip su viena lempa galima sukurti klasikinį portretą, tinkantį bet kuriam glamūriniam žurnalui.

Ar galima fotografuoti judesį? Blykstės reakcijos laikas 1/3700 sekundės, o lempa pasikrauna per 0,2 sekundės. Tad galima fotografuoti serijomis 5 kadrų per sekundę greičiu. Tomas paprašo modelio kelias minutes pašuoliuoti. Pratimas kartojamas penkis kartus. Įranga: pasirinkome „Profoto“ gamintojo „D1“ blykstę, dvi šviesdėžes ir vieną skėtį bei baltą atšvaitą. Taip pat naudojamės stovu ir sinchronizatoriumi.

Modelio parengimas fotografavimui. Šį kartą fotografuojamas jaunos merginos Ugnės portretas. Visada lengviausia pradėti, kai fotografuoji taisyklingų veido bruožų, fotogenišką asmenybę. Tomas bando sukurti šiek tiek valiūkišką, linksmą įvaizdį. Atsigabeno į mūsų sumodeliuotą namų studiją ir kelis komplektus suknelių, marškinių ir kitų elegantiškų drabužių. Tačiau pamatęs modelį suprato, jog nei drabužių, nei aksesuarų neprireiks. Paprastumas – tobulumo pagrindas. Tad modelis lieka vien su marškinėliais, savo šypsena sušildydamas gerokai atvėsusią studiją.

1. Rembranto trikampis ir mažoji šviesdėžė. Aišku, Jūs nestudijavote meno istorijos, nors esate kažką girdėję apie Rembrantą. Pravartu būtų pasėdėti keletą mėnesių bibliotekoje, prieš pradedant kurti tapybiškus portretus. Neturite laiko? Tada Tomui teks išduoti paslaptį apie Rembranto trikampį. Modeliui iš dešinės, maždaug 45 laipsnių kampu statoma lempa, pakelta maždaug pusę metro virš galvos. Prie jos tvirtinama mažų gabaritų (Softbox RFi 1x1,3' (30 x 40 cm)) šviesdėžė. Iš kairės pastatomas baltas atšvaitas. Ant modelio kairiojo skruosto susiformuoja šešėlių ir šviesų trikampis, kurį pirmasis yra įvardijęs maestro Rembrantas. Jis pradedamas brėžti virš akies, o smailusis kampas leidžiasi beveik iki lūpos kampo. Pagal šį šviesos trikampį dar prieš fotografavimą galite nustatyti, ar nėra apšvietimo klaidos. Viskas labai paprasta, tačiau jei pavartosite šį terminą, kalbėdami su būsima nuotaka prieš vestuvių fotosesiją – Jūsų autoritetas iš karto labai pakils. Honoraras – taip pat.

2. Fonas ir mažoji šviesdėžė. Įprastas fonas namuose – tai balta, spalvota ar tapetais klijuota siena. Modelį atitraukiame nuo sienos maždaug pusantro metro – taip fonas tampa tamsesnis ir nekonkuruoja su modeliu. Mažame kambarėlyje foto-grafui tektų beveik „įsimūryti“ į priešingą sieną, tad, prieš pra-dedant namų studijos fotografo karjerą, vertėtų įsigyti erdvesnį namą. Tomas sako, jog mažoji šviesdėžė padeda geriau kontroliuoti šviesos srautą. O kur geriau statyti lempą? Primename Tomui, jog kai kurie vadovėliai rašo, kad rekomenduotinas 45 laipsnių kampas, o prie fotografo statyti lempą draudžiama. Tomas tuojau pat paneigia šį prasimanymą, sukurdamas frontalų portretą su apšvietimu iš priekio. Įranga: pasirinkome „Profoto“ gamintojo „D1“ blykstę, dvi šviesdėžes ir vieną skėtį bei baltą atšvaitą. Taip pat naudojamės stovu ir sinchronizatoriumi.

3. Klasikinė šviesdėžė ir lempos aukštis. Prie lempos tvirtinama klasikinio dydžio 90 x 120 cm RFi šviesdėžė. Iš kairės atšvaitas priartinamas prie modelio, kad ant veido nekristų tamsūs šešėliai. Išgaunamas lango šviesos efektas. Minkšta šviesa sukuria šiltą nuotaiką. Įsijautęs Tomas ima fotografuoti ilgomis serijomis. Tokia šviesa tarsi išlygina odą švelniai išsklaidydama šešėlius. Kokiame aukštyje reikėtų iškelti lempą? Natūrali šviesa paprastai krinta iš viršaus – tad lempa keliama iki 1 m aukščiau modelio. Klasikinė šviesdėžė yra pats universaliausias pradedančio fotografo įrankis, tad šį priedą pirmiausia ir vertėtų įsigyti.

4. Klasikinė šviesdėžė iš priekio. Matome, jog visa mergina apšviesta tolygiai. Ir veidas, ir rankos, ir pečiai, ir sąžinė.Kur vis dėlto nereikėtų statyti lempos? Jei lempa švies modeliui visiškai iš šono, kita veido pusė atrodys tamsi lyg mėnulio priešpilnis. Nors, pamatę rezultatą, suabejojame – gražiam veidui taisyklių nesilaikymas taip pat tinka.

5. Šviesą sklaidantis skėtis. Bandome sukurti labai romantišką, tolygų apšvietimą. Šiuo atveju labai praverčia šviesą plačiai ir tolygiai išsklaidantis „Umbrella XL White“ skėtis. Keisdami ekspoziciją nuo 1,8F iki 8F pradžioje pabandome „išplauti“ foną, o vėliau išryškiname visas aplinkos detales. Automatiškai mažiname lempos galingumą. „D1“ šviesos srautą galima mažinti dešimteriopai.

6–7. Pirmiausiai skėčiu nukreipiame šviesos srautą iš priekio. Rezultatą matote 6 paveikslėlyje. Taip pat pabandome apšviesti modelį 45 laipsnių kampu iš nugaros – kiek netikėtą rezultatą galite įvertinti šioje fotografijoje. Modelis tarsi stovėtų ankstyvą rytą nugara į langą, stebėdamasis, kaip fotografas apsimeta susirūpinęs techniniais apšvietimo dalykais. O susirūpinti iš tiesų verta. Dar reikės daug ko išmokti. Kitame „Foto“ numeryje papasakosime, kaip namų studijoje naudoti kelis šviesos šaltinius ir kaip derinti natūralią šviesą su lempų apšvietimu.